Kodėl verta rinktis Knauf plytelių klijus?
Plytelių klijavimas – paprastas procesas jei pasirinktos tinkamos ir tarpusavyje derančios medžiagos. Kokybišką ir ilgalaikį paviršių jums padės suformuoti Knauf plytelių klijai, kurių įvairovė labai didelė, tad tiks bet kurioms pasirinktoms plytelėms.
Plytelių skirstymas pagal dilumo klases
Dilumo klasė | 1 dilumo klasė | 2 dilumo klasė | 3 dilumo klasė | 4 dilumo klasė | 5 dilumo klasė |
|---|---|---|---|---|---|
Rekomenduojama naudoti | Siena | Siena // | Siena // | Siena // | Siena // |
Naudojimas | Vonios kambariai,WC | Vonios kambariai,miegamieji // | Gyvenamosios zonos (be virtuvės ir išėjimo į lauką) // | Prieškambariai, virtuvės, balkonai ir terasos, svetainės su išėjimu į lauką // | Garažai, darbo patalpos, biurai // |
Plytelių skirstymas pagal tipus
Plytelių tipas | Keraminės plytelės Glazūruotos | Mažai įgeriančios akmens masės plytelės Glazūruotos ir neglazūruotos | Beveik neįgeriančios akmens masės plytelės Glazūruotos ir neglazūruotos, poliruotos ir nepoliruotos |
|---|---|---|---|
Savybės | Minkštos, lengvai apdorojamos, įgeria daug vandens | Labai kietos, įgeria mažai vandens, atsparios šalčiui | Ypač kietos, beveik neįgeria vandens, atsparios šalčiui |
Rekomenduojamas naudojimas | Vidaus patalpoms – lengva apkrova. Pvz.: vonios kambarių ir miegamųjų sienos ir grindys | Vidaus patalpoms ir išorei – didelė apkrova. Pvz.: prieškambariai, virtuvės, balkonai | Vidaus patalpoms ir išorei – labai didelė apkrova. Pvz.: garažai, visuomeniniai, pramoniniai pastatai |
Sienoms | |||
Grindims |
Klojimo skiedinių skirstymas pagal Europos Standartą EN 12004
Tipas | Žymėjimas |
|---|---|
Cementinis skiedinys | C |
Dispersiniai klijai (papildomi parametrai) | D |
Reakcinių dervų klijai | R |
Skiedinys, atitinkantis standartinius reikalavimus | 1 |
Skiedinys, atitinkantis aukštesnius reikalavimus | 2 |
Skiedinys, kurio paviršiui būdingas mažesnis slydimas | T |
Skiedinys, ant kurio ilgesnį laiką nesusidaro plėvelė | E |
Greičiau kietėjantis cementinis skiedinys | F |
Lengvai deformuojamas cementinis skiedinys, atitinkantis aukštesnius reikalavimus (deformacijos > 2,5 ir < 5 mm) | S1 |
Knauf plytelių klijų klasifikacija pagal EN 12004
Plytelių klijai | Klasifikacija |
|---|---|
K1 – standartiniai plytelių klijai | C1TE |
K2 – elastingi plytelių klijai | C2TE |
K3 – didelio formato grindų plytelių klijai | C2FES1 |
K4 – ypač elastingi plytelių klijai | C2TES1 |
K5 – balti, ypač elastingi plytelių klijai | C2TES1 |
K6 – greitai stingstantys plytelių klijai | C2F |
Cementinių siūlių užpildų (CG) skirstymas pagal Europos standartą EN 13888
Tipas | Žymėjimas |
|---|---|
Standartinis cementinis siūlių užpildas | 1 |
Pagerintas cementinis siūlių užpildas, turintis papildomų parametrų | 2 |
Būdingas didelis atsparumas dilimui | A |
Būdingas mažesnis vandens įgeriamumas | W |
Knauf siūlių užpildų klasifikacija pagal EN 13888
Siūlių užpildai | Klasifikacija |
|---|---|
Flexfuge Universal | CG2WA |
Flexfuge Bodenspezial | CG2WA |
Plytelių klijavimo instrukcija
Ne ant visų statybinių pagrindų galima iš karto klijuoti plyteles. Tinkamas pagrindas turi atitikti kelias sąlygas: turi būti tvirtas, nedulkėtas, sausas, neįšalęs ir gerai laikantis apkrovas. Tai būtini reikalavimai, norint plyteles kloti plonasluoksniu metodu. Ar esamo pagrindo būklė tinkama plytelėms klijuoti, galima patikrinti keturiais būdais.
Vizualus tikrinimas
Kad klijai gerai prikibtų, ant pagrindo neturi būti akivaizdžiai matomų įtrūkimų, prikibusių medžiagų, sudūlėjusių arba palaidų dalių, purvo, pelėsių, riebalų dėmių ir t. t. Jeigu vis dėlto pagrindas nelygus arba nešvarus, palaidas dalis, pašalines medžiagas ir purvą nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais.
Bandymas įrėžiant ir trinant
Apkrovas laikantis pagrindas – tai toks pagrindas, kuris nebyra kaip smėlis ir netepa kaip kreida. Tai galite labai greitai ir paprastai patikrinti naudodami po ranka esančius įrankius: aštriu daiktu į pagrindą įrėžkite tinklelį ir patrinkite paviršių ranka. Jei pagrindas trupa arba tepa, vadinasi, jis apkrovos nelaiko. Tokiu atveju paviršių gerai nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais. Jei reikia, apdorokite smėliasrove.
Bandymas su lipniąja juosta
Paviršiaus bandymas naudojant lipniąją juostą – labai praktiškas būdas senoms dažų dangoms patikrinti. Tvirtai prilimpančią lipniąją juostą priklijuokite prie pagrindo ir stipriai prispauskite. Jei staigiu judesiu nuplėšus juostą ant jos nelieka dažų, danga laiko apkrovas ir yra tinkama plytelėms klijuoti.
Drėkinimo vandeniu bandymas
Atlikę visus ankstesnius bandymus, patikrinkite pagrindo įgeriamumą. Jei ant sudrėkinto vandeniu paviršiaus lieka lašelių, pagrindas neįgeriantis. Jei pagrindas įgeria lašelius iš lėto, jis yra normaliai įgeriantis. Jei įgeria greitai – turite greitai įgeriantį pagrindą. Į tai būtinai atsižvelkite rinkdamiesi gruntą.
Plytelių klojimas ant sienų: 1 žingsnis
Jei plytelės klijuojamos ant statmenos sienos, svambalu arba lazeriu pasižymėkite paviršiaus vidurį ir pagal tai sulygiuokite plyteles. Kraštinių plytelių plotis turi būti ne mažesnis nei pusė plytelės pločio.
2 žingsnis
Jei nenumatytas konkretus aukštis, iki kurio bus klojamos plytelės, viso dydžio plyteles pradėkite klijuoti nuo apačios (atsižvelkite į grindų konstrukciją).
Jei numatėte plytelių dangą klijuoti iki konkrečios sienos vietos, viso dydžio plyteles pradėkite kloti nuo viršaus, o apačioje klijuokite pjaustytas plyteles.
3 žingsnis
Plyteles ant sienų briaunų ir statramsčių visada pradėkite klijuoti nuo išorinės briaunos, klodami viso dydžio, nepjaustytas plyteles. Tinkamo dydžio pjaustytas plyteles klokite kampuose.
4 žingsnis
Kad išlaikytumėte lygų plytelių raštą stačiakampėse patalpose, raskite grindų centrą ir per jį, lygiagrečiai su šoninėmis sienomis įtempkite lygiavimo virvę. Pagal ją sulygiuokite pirmąją plytelių eilę. Plyteles pradėkite klijuoti plytelės kraštinę arba vidurį sutapatindami su lygiavimo virve. Kitas plyteles klokite išilgai sienos.
5 žingsnis
Jei grindų ir sienų plytelės yra vienodo dydžio, grindų siūles sulygiuokite su sienų siūlėmis. Klojant grindų plyteles, reikėtų išlaikyti ištisines siūlių eiles ir gretimose patalpose.Deformacines siūles įrenkite tiesiai po durų varčia, taip pat atsižvelkite į deformacines siūles, suformuotas grindyse – jas būtina atkartoti.
Medžiagų poreikio nustatymas
Plytelės
Jei norite paprastai apskaičiuoti, kiek medžiagų jums reikės, pasirinkę tinkamą mastelį, ant milimetrinio popieriaus nubraižykite paviršiaus planą ir klojimo schemą, atsižvelgdami į plytelių dydį ir numatytų siūlių plotį. Prie taip apskaičiuoto reikalingo plytelių kiekio pridėkite papildomus 5–10 % (klojant įstrižai) atliekoms ir dar 5 % papildomų plytelių, kurių gali prireikti vėlesniems remonto darbams.
Gruntas, klojimo ir siūlių glaistymo mišiniai, valikliai
Renkantis gruntą, būtina apsižvalgyti statybų aikštelėje ir įvertinti visus paviršius, kuriuos ketinate apdoroti. Kiekvienas paviršius – tai pagrindas, kurio savybės lemia, kokį gruntą reikėtų rinktis. Tinkamai parinkę gruntą, jo apytiksles sąnaudas 1 m2 rasite produkto techniniame lape.
Plytelių klijų sąnaudos priklauso nuo klijuojamų plytelių matmenų: kuo formatas didesnis, tuo storesnio klijų sluoksnio reikės plytelei priklijuoti. Apytikslės sąnaudos 1 m2 nurodytos plytelių klijų techniniuose lapuose.
Siūlių glaisto apytikslį poreikį galima apskaičiuoti pagal formulę kairėje.
Dauguma Knauf asortimente esančių valiklių yra koncentruoti, todėl turi būti skiedžiami. Kokios koncentracijos valiklio reikės, dažniausiai priklauso nuo paviršiaus užterštumo (čia svarbus ir skiedimo santykis). Taigi reikalingą kiekį greičiausiai nustatysite bandydami: jei užterštumas nedidelis, skiesti reikėtų maksimaliu techniniame lape nurodytu santykiu ir vadovautis 1 m2 nurodytomis sąnaudomis.
Plytelių klojimo būdai
Klojimas plonu sluoksniu
Skiriami trys skirtingi plytelių klojimo naudojant ploną klijų sluoksnį metodai. Pats paprasčiausias būdas tinkamai priklijuoti plyteles – Floating klijavimo metodas.
Plytelių klijus ant sauso, lygaus, gruntuoto ar hidroizoliuoto pagrindo tepkite lygiąja glaistiklio puse formuodami ploną, vienodo storio sluoksnį (maks. iki 10 mm). Tada peršukuokite dantyta glaistiklio puse ir į sušukuotą klijų sluoksnį įplukdykite plyteles. Šis metodas taikomas sienų ir grindų plytelėms vidaus patalpose klijuoti, kai plytelių danga patiria nedideles apkrovas.
Antras plonasluoksnio klijavimo metodas – Buttering – taikomas sienų, siauroms cokolio ar grindjuosčių plytelėms klijuoti. Šis būdas dar gali būti naudojamas atliekant remonto darbus. Klijus glaistikliu arba mentele tepkite ant antrosios plytelių pusės, sušukuokite dantyta glaistiklio puse ir klijuokite plytelę prie paviršiaus.
Trečias plytelių plonu sluoksniu klijavimo būdas Floating-Buttering yra mišrus, nes jį taikant dantytuoju glaistikliu klijai tepami ir ant pagrindo, ir ant antrosios plytelių pusės. Tada abu sluoksniai sušukuojami dantyta glaistiklio puse ir plytelė priklijuojama prie paviršiaus. Šis metodas labiausiai tinka grindų plytelėms, plytelėms su giliais grioveliais antroje pusėje, šiurkščiajai keramikai, marmurui ar natūraliam akmeniui klijuoti. Gali būti taikomas išorės sritims, šildomosioms grindims, balkonams, terasoms ar paviršiams, kurie patiria dideles apkrovas.
Metodas | „Floating“ | „Buttering“ | „Floating-Buttering“ |
|---|---|---|---|
Klijų užtepimas | Glaistikliu klijus užtepti ant pagrindo ir sušukuoti dantyta glaistiklio puse. | Glaistikliu arba mentele užtepti klijus ant antrosios plytelių pusės, tada sušukuoti dantyta glaistiklio puse. | Dantytuoju glaistikliu užtepti klijus ant pagrindo ir papildomai ant antrosios plytelių pusės, tada abu sluoksnius sušukuoti dantyta glaistiklio puse. |
Naudojimas | Vidaus patalpų sienų ir grindų plytelės, nedidelės apkrovos. | Sienos, pvz., siauros cokolio plytelės, remonto darbai, grindjuostės. | Grindys: plytelės su giliais grioveliais antrojoje pusėje, šiurkščioji keramika, marmuras, natūralūs akmenys, išorės sritys, šildomosios grindys, balkonas ir terasa, didelės apkrovos. |
Klojimas vidutiniu sluoksniu
Jei plytelės didelės ir (arba) stipriai profiliuotos antrojoje pusėje, arba jei paviršius yra šiek tiek nelygus, klojama taikant vidutinio klijų sluoksnio metodą.
Klojant plyteles ant grindų ir siekiant, kad po jomis nesusidarytų ertmių, geriausia naudoti K3 grindų plytelių klijus. Kadangi jie yra skystesnės konsistencijos, plytelės padengimas šiais klijais siekia iki 100 %. Be to, dėl elastingos konsistencijos juos taip pat galima lengvai tepti ir storesniais sluoksniais – glaistikliu su dantukais iki 20 mm.
Plytelė įplukdoma tiesiai į klijų sluoksnį ir tvirtai prispaudžiama. Savaime išsilyginanti medžiaga pasiskirsto tolygiai ir be ertmių per visą paviršių po plytele.
Pranašumai:
- Didelis atsparumas mechaninėms apkrovoms (koncentruotosioms apkrovoms), optimaliai įstatant plytelę į klijų sluoksnį.
- Metodas leidžia klijuoti plyteles nepaliekant ertmių, o tai išklotam paviršiui suteikia didžiausią atsparumą įšalimui.
- Sudaromos idealios sąlygos grindų šildymo sistemos šilumai perduoti, nes plytelės visiškai įplukdomos į klijų sluoksnį.
- Greitai stingsta, galima vaikščioti po 6 val.
- Sutaupoma laiko, nes vienu metu ir išlyginama, ir klijuojama.
Dantukų storio nustatymas
Klojant plyteles tiek plonasluoksniu, tiek vidutinio sluoksnio metodu, plytelių klijai užtepami lygia glaistiklio puse, po to sušukuojami dantyta. Tinkamai parinktas glaistiklio dantukų storis garantuoja, kad klijų sluoksnis pasiskirstys tolygiai.
Glaistiklio dantukų storis turi atitikti plytelių dydį. Renkantis tinkamiausią glaistiklį, galima vadovautis toliau pateikta lentele.
Jei plytelių antroji pusė labai profiliuota, prireikus galima naudoti glaistiklį dideliais dantukais arba glaistiklį, skirtą vidutinio sluoksnio klijams.
Svarbu: plyteles klijuojant plonasluoksniu metodu, apie 80 % antrosios plytelių pusės turėtų būti padengta klijais. Patikrinę klijų kiekį, plytelę vėl dėkite į naujai užteptą klijų sluoksnį.
Plytelės briaunos ilgis | Glaistiklio dantukai |
|---|---|
iki 100 mm | 6 mm |
100–200 mm | 8 mm |
200–330 mm | 10 mm |
nuo 330 mm | > 10 mm |
Plytelių siūlių glaistymas
Siūlių formavimas
Siūlės padeda išlyginti plytelių matmenų skirtumus ir sumažinti įtempius. Siūlės plotis yra skonio ar dizaino reikalas. Populiarėjant stambaus formato plytelėms ir klientams pageidaujant vis siauresnių siūlių, plytelių glaistams keliami aukščiausi techniniai, fizikiniai ir estetiniai reikalavimai. Bet ne mažiau svarbūs ir kokybiškam darbui keliami uždaviniai. Apžvelgę svarbiausius klausimus, susijusius su siūlių užtaisymu, sužinosite, kokiais kriterijais remtis renkantis medžiagas ir į ką atkreipti dėmesį atliekant baigiamuosius plytelių dangos įrengimo darbus.
1 žingsnis: siūlių užpildo parinkimas
Plytelių siūlės gali būti įprastos, užpildomos cementiniais siūlių glaistais, ir deformacinės, užpildomos sanitariniais silikonais arba išskirtiniais atvejais specialiais profiliais.
Prieš pasirinkdami siūlių užpildą, įvertinkite keletą aspektų. Vienas svarbiausių – kokio tipo plytelių danga parinkta numatytai patalpai. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į sąlygas, kuriomis šios plytelės bus eksploatuojamos, bei kokie numatomi plytelių siūlių pločiai.
Jei renkate glaistą plytelių dangai, kuri yra drėgnoje aplinkoje, o ypač kai patalpoje įrengtas grindinis šildymas (pvz., vonioje, garaže ), nedvejodami rinkitės elastingą plytelių glaistą Flexfuge Universal arba Flexfuge Bodenspezial priklausomai nuo reikiamo siūlės pločio. Dėl sudėtyje esančių veikliųjų priedų ir plastifikatorių šie glaistai kur kas geriau sukimba su silpnai įgeriančiomis ar beveik neįgeriančiomis įvairau formato akmens masės (ar kito medžiagiškumo) plytelėmis. Elastingas plytelių glaistas būtinas ir lauko sąlygomis (pvz., balkone, terasoje) esančiai plytelių dangai, nes turi vandenį atstumiančių ir antimikrobinių savybių, kurios užtikrina, kad siūlių užpildas nepraleis drėgmės po plytele ir neleis tamsioms pelėsio dėmėms subjauroti estetinio naujos dangos vaizdo.
Praktinis patarimas
Vienas svarbiausių kriterijų turėtų būti praktiškumas, nes, pasirinkus ryškią arba labai šviesią spalvą intensyviai naudojamuose ir užteršiamuose plotuose (pvz., įvairių patalpų grindims bei dušo sienoms), puikus rezultatas gali džiuginti neilgai. Purvui, dulkėms ir muilo liekanoms užnešant paviršius, ilgainiui plytelių glaistas papilkėja. Būtent dėl šios priežasties populiariausi yra įvairių tonų pilki ir rusvi glaisto atspalviai.
Užpildas, spalviškai kontrastuojantis su plytele neretai pasirenkamas norint pabrėžti netradicinės formos, skaldytas ar šešiakampes plyteles. Jei glaistas bus artimas plytelių spalvai, jis leis išryškinti jų faktūrą bei raštą.
2 žingsnis: siūlių užpildymas glaistu
Pirmiausia gerai apžiūrėkite, ar tarpuose neliko plytelių klijų . Prieš pradėdami glaistyti plytelių dangą, nepagailėkite pastangų jau įrengtiems paviršiams apsaugoti. Jei patalpos lubos ar sienos jau baigtos dažyti, jų kraštus apklijuokite specialia dažymo juosta. Taip paviršių kraštai liks švarūs ir nepažeisti. Jei turite galimybę, dažymo darbus verčiau planuokite po plytelių glaistymo. Rengdamiesi glaistyti sienines plyteles, įsitikinkite, kad tinkamai uždengėte ir apsaugojote medine, viniline ar kita pažeidimams jautria danga išklotas grindis. Prieš glaistant būtina apsaugoti ir išskirtiniais elementais, pvz., blizgiais dažais, dekoruotas sienų plyteles.
Stenkitės pirmiausia nuglaistyti sienines plyteles ir tik tada imkitės grindinių. Glaistyti pradėkite nuo apačios, ir kilkite į viršų. Taip apsaugosite grindis nuo nutiškusio glaisto ir sutaupysite laiko horizontaliems paviršiams valyti. Kruopščiai patikrinkite, ar siūlių užpilde neliko duobelių ir ar užpildas sukibo su plytelių kraštais. Tokie defektai ne tik sugadintų estetinį vaizdą, bet ir pablogintų plytelių eksploataciją, nes pro neužpildytus tarpelius skverbsis drėgmė, vėliau lengvai kaupsis nešvarumai ir pelėsis. Pasirinkę plytelių glaistą Flexfuge Universal siūles beveik visiškai užpildysite jau pirmu potėpiu.
Grindis glaistyti pradėkite nuo tolimiausio kampo ir tęskite išėjimo link. Norėdami pasiekti geriausią rezultatą, dirbkite tik su šviežiai paruoštu užpildu ir nenaudokite mišinio likučių nuo dangos ar jau pradėjusio stingti užpildo.
3 žingsnis: glaisto pertekliaus šalinimas
Labai svarbu pradėti valyti glaistą tinkamu metu, kai siūlėse esantis užpildas jau yra pastingęs. Paprasčiausia tai nustatyti įvertinus, ar jo paviršius jau tapo matinis. Jei valyti pradėsite per anksti, galite išplauti per daug glaisto, jei per vėlai – užpildas jau bus sukietėjęs ir jo likučiai pernelyg stipriai prikibę prie dangos.
Pasistenkite išvengti vienos dažniausių klaidų – valyti plytelių užpildą, naudojant per daug vandens. Pernelyg sudrėkęs glaistas gali nebesukietėti tiek, kiek turėtų, pakitus vandens ir cemento santykiui. Užpildas praras tvirtumą, o vietose, kuriose išsiplaus pigmentas, atsiras šviesesnių ruožų, glaisto spalva taps netolygi. Šis defektas tampa ypač matomas, naudojant tamsesnių ir ryškesnių spalvų glaistus.
Plovimui labiausiai tinka specialios statybinės kempinės apvalintais kampais, įgeriančios daug vandens. Naudojant paprastą buitinę kempinę ar šluostę, šį darbą atlikti kokybiškai bus sudėtinga. Dažnai praplaukite kempinę švariame vandenyje. Tai neleis šlapiems cemento likučiams nuo paviršiaus patekti į siūles ir užtikrins, kad užpildo spalva liks nepakitusi.
Baigiamąjam plytelių valymo etapui po plovimo likusio matinio sluoksnio nupoliravimui, naudokite mikropluošto šluostes arbai nepūkuotus medvilninius audinius. Plytelių tarpų nepažeisite ir neužteršite tik tokiu atveju, jei poliruoti pradėsite siūlių užpildui visiškai išdžiūvus ir sukietėjus. Nepriekaištingam rezultatui pasiekti naudokite cemento likučių valiklį Zementschleier-Entferner. Pagal paviršių užterštumo lygį pasirinkę tinkamą koncentraciją, be vargo pašalinsite statybinius nešvarumus nuo rūgštims atsparių plytelių paviršių.
4 žingsnis: kampinių siūlių užpildymas
Nedidelėse patalpose deformacines siūles atstoja kampuose esančios siūlės. Jos dažniausiai užpildomos sanitariniais silikonais, kurie netrūkinėja, nes yra elastingi ir sumažina pelėsio atsiradimo riziką drėgnose patalpos vietose. Deformacines siūles suformuokite ne siauresnes nei 5 mm pločio. Jų dugne įguldykite specialią polietileninę virvelę, kad siūlė būtų teisingos geometrijos, t. y. didesnio pločio nei gylio. Be to, virvelė užtikrina, kad silikonas prisitvirtins tik prie šoninių paviršių ir dėl santykinės drėgmės bei temperatūros pokyčių vykstantys paviršių judėjimai užpildo neįplėš.
Jei danga bus stipriai veikiama saulės spindulių, pvz., balkone ar terasoje, temperatūrines deformacines siūles įrenkite ir užpildykite pasirinktu silikonu ne rečiau nei kas 5 metrus. Tamsių spalvų ir didesnio formato plytelėms tokio tipo siūlės bus reikalingos netgi 2,5 m tankumu.
Sanitarinio silikono Sanitär-Silicon spalvą iš plačios paletės pasirinkite pagal cementinių glaistų siūles. Prieš užpildydami siūles silikonu, įsitikinkite, kad jos yra sausos ir švarios, be glaisto likučių.
Hermetiku užpildytą siūlę išlyginkite per 5 minutes, iki kol jos paviršiuje nesusiformavo plėvelė. Lyginimo įrankį rekomenduojama sudrėkinti indų plovikliu arba muiluotame vandenyje. Silikono sluoksnio kietėjimas vyksta 1-2 mm greičiu per dieną . Silikono kietėjimo greitis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Kai aplinka drėgna ir/arba temperatūra žema, tai kietėjimas labai sulėtėja. Jei silikonu paviršius ištepsite plačiau, nei reikėtų, perteklių lengvai nuvalysite silikono likučių valikliu Silicon-Entferner. Sukietėję silikono likučiai nuimami mechaniškai. Be kampinių ir deformacinių siūlių sanitarinis silikonas taip pat naudojamas jungiamosioms (pvz.,su sanitariniais mazgais) ir dangų skiriamosioms siūlėms įrengti.
Susiję straipsniai
