Išorės tinkų rūšys

Paruošiamasis tinko sluoksnis naudojamas kaip drėgmės įgeriamumą reguliuojantis ir sukibimą užtikrinantis sluoksnis, esant silpnai arba skirtingai drėgmę įgeriantiems pagrindams, prieš dengiant kalkių, kalkių ir cemento bei sanavimo pagrindinio tinko sluoksnį.

Juo suformuotas grubus paviršius užtikrina kito, pagrindinio tinko sluoksnio tinkamą sukibimą su pagrindu. Tai ypač svarbu tinkuojant ant glotnių ir silpnai drėgmę įgeriančių pagrindų.

Svarbiausia jo funkcija – išlyginti pagrindo nelygumus, sukurti stabilų ir lygų paviršių apdailos sluoksniui, pvz., mineraliniams ar pastos konsistencijos dekoratyviesiems tinkams, plytelių dangai ar pan. Kokios rūšies pagrindinio sluoksnio tinką rinktis, priklauso nuo kelių esminių veiksnių: pagrindo tipo, fasado dalies, ant kurios bus dengiamas tinkas, ir planuojamo apdailos tinko. Taip pat renkantis pagrindinio sluoksnio tinką būtina atsižvelgti į tinkui keliamus reikalavimus ir pagrindo būklę.

Tinko sistema – tai tinko sluoksniai, kurie savo visuma ir sąveika su tinkuojamu pagrindu atitinka tinkui keliamus reikalavimus. Apatinis sluoksnis vadinamas pagrindinio sluoksnio tinku, viršutinis – dekoratyviuoju tinku. Vienos sistemos skirtingų tinko sluoksnių savybės turi derėti tarpusavyje taip, kad tarp tinko sluoksnių ir pagrindo bei tinko susidarantys įtempiai (pvz., dėl traukimosi arba temperatūrinio plėtimosi) galėtų būti kontroliuojami.

Renkantis pagrindinio sluoksnio tinko mišinį konkrečiu atveju svarbu pagalvoti apie gniuždymo stiprio klasę, tankį, DIN EN 998-1 standarte išskirtas gniuždymo stiprio keliamų reikalavimų kategorijas, nes visa tai leidžia produktus klasifikuoti pagal jų taikymą. Kiti esminiai reikalavimai, keliami tinko mišiniui, yra kapiliarinis vandens įgeriamumas ir šilumos laidumas.

Liūčių sukeliamos sienų deformacijos formuojasi lyjant ir tuo pat metu į fasadą pučiant stipriam vėjui. Lietaus vanduo dėl kapiliarinio paviršiaus įgeriamumo gali prasisunkti į sieną arba, veikiant slėgiui, pvz., per trūkius, siūles arba netinkamai užsandarintas vietas, prasiskverbti net į pastato konstrukcijas. Sugertas vanduo turi būtinai išgaruoti, pvz., per išorinius paviršius. Čia svarbūs du kriterijai – kontroliuojamas vandens įgeriamumas ir atidavimas. Taigi pagrindinio sluoksnio tinkas turi atitikti reikalavimus, susijusius su vandens įgeriamumo koeficientu (Ww), vandens garų difuzijos ekvivalentiniu oro sluoksnio storiu (sd) ir abiem šiomis vertėmis kartu (Ww ∙ sd).

Lengviesiems tinkams būdingas mažas tūrinis tankis, ribotas stipris (atsparumo gniuždymui klasė CS I ir CS II) ir nedidelis traukimasis rišantis, todėl jie ypač tinka gerai šilumą izoliuojančiam mūrui tinkuoti.

Armuojamuoju tinku vadinamas toks tinko sluoksnis, kurį sudaro polimerais sustiprintas armavimo mišinys ir į jį įplukdytas armavimo tinklas. Su armavimo tinklu naudojamas armavimo mišinys yra kur kas efektyvesnė priemonė trūkiams išvengti nei pagrindinio sluoksnio tinko armavimas tinklu.

Jei ant pagrindinio sluoksnio tinko dengiamas armavimo sluoksnis su armavimo tinklu, užtikrinamas viršutinių tinko sluoksnių atsiejimas nuo pagrindo. Tai padeda sumažinti įtempius tinko sistemoje ir juos paskirstyti.

Armuojamojo tinko sluoksnis taip pat naudojamas tvarkant pažeisto tinko arba seną dekoratyvų sluoksnį.

Tinkuojant sudėtingus pagrindus, ant pagrindinio sluoksnio tinko papildomai užtepus armavimo mišinio sluoksnį, sustiprintą armavimo tinklu, galima gerokai sumažinti tinko sistemos pažeidimo riziką. Visada geriau armavimo sluoksnį įrengti ant viso paviršiaus, o ne tik ant jo dalies. Ar reikia armavimo sluoksnio, lemia apkrovas sukeliančių įtempių laipsnis, tenkantis visai tinko sistemai. Galimi rizikos veiksniai: stiprus atmosferos poveikis, pasirinktos smulkiagrūdės apdailos dangos arba tamsios spalvos, reikšmingi pagrindo nelygumai ar įtrūkimai.

Fasadams dekoratyvieji tinkai suteikia individualumo ir padeda funkcionalumą susieti su estetika. Jie taip pat saugo konstrukcijas ir ilgam didina jų vertę. Dekoratyviųjų tinkų funkcija – suformuoti baigiamąjį sluoksnį.

Tinką sudaro užpildas ir rišiklis, kurie kartu tinko struktūroje suformuoja patikimą ir stiprų ryšį. Rišiklis lemia fizines tinko savybes. Dažniausiai naudojami tinkai su šiais mineraliniais rišikliais: kalkėmis, cementu ir jų deriniais.

Sausasis cemento ir smėlio mišinys, skirtas dirbti rankiniu ir mašininiu būdu. Gerina tinko sukibimą su pagrindu ir vienodina paviršiaus įgeriamumą.Paruošiamieji, sukibimą užtikrinantys mišiniai:

Kalkiniai bei kalkių ir cemento tinko mišiniai, kurie neturi specialių savybių, o jų sausasis tūrinis tankis > 1300 kg/m³, priskiriami normalių tinkų grupei (santrumpa pagal standartą EN 998-1: „GP“ – angl. general purpose rendering / plastering mortar).

Kalkinis tinkas

Savybes lemianti, pagrindinė kalkinio bei kalkių ir cemento vidaus patalpoms skirto tinko rišamoji medžiaga yra hidraulinės (kietėja ir ore, ir vandenyje) ir (arba) orinės kalkės (kietėja tik ore). Kalkės gaminamos iš kalcio karbonato ir gamtoje pasitaiko gana dažnai. Kalkakmenį deginant 800–1400 °C temperatūroje, susiformuoja vadinamosios negesintosios kalkės. Jas sumaišius su vandeniu, įvyksta reakcija ir susidaro gesintosios kalkės, kurias jau galima naudoti tinko mišiniams. Gesintosios kalkės džiūsta ore ir vėl tampa kalcio karbonatu.

Tiek gesintosios, tiek negesintosios kalkės turi stiprų korozinį poveikį, todėl kalkių bei kalkių ir cemento tinkai turi būti apdirbami itin atsargiai. Tačiau sukietėjusios kalkės yra visiškai nekenksmingos nei žmonėms, nei gyvūnams.

Palyginti su dauguma tinko sistemų, kalkiniai tinkai veiksmingiausiai praleidžia vandens garus ir geba geriausiai sugerti vandenį (skysto ir kapiliarinio vandens transportavimo savybė). Todėl sienoje, padengtoje šiais tinkais, nuolat vyksta vandens garų ir kapiliarinio vandens apykaita. Tai padeda reguliuoti ir palaikyti optimalų patalpų vidaus mikroklimatą, o esant kapiliarinei mūro ir tinko jungčiai (monolitinė konstrukcija) – visą laiką efektyviai džiūti mūrui. Taigi bet kokiomis oro sąlygomis drėgmė sienos konstrukcijoje nesikaupia. Kalkių tinkai, palyginti su kalkių ir cemento ar cemento tinkais, nėra kieti (mažas lenkimo ir tempimo stipris), todėl jie elastingesni ir geriau tinka fasado atnaujinimo darbams. Kaip tradicinė apdailos medžiaga tinka istoriniams pastatams restauruoti. Be to, yra stipriai šarminiai, o tai reiškia, kad prevenciškai saugo nuo pelėsių.

Kalkių ir cemento tinkas

Kalkių ir cemento tinkai yra iš anksto gamykloje sumaišyti sausieji skiediniai, kuriuose teigiamos kalkinio tinko savybės sujungiamos su teigiamomis cemento savybėmis.Kalkiniai bei kalkių ir cemento tinko mišiniai:

Lengvuoju tinku (santrumpa „LW“ – angl. lightweight rendering / plastering mortar) pagal DIN EN 998-1 vadinamas specifinių savybių turintis tinko skiedinys, kurio sausasis tankis ≤ 1300 kg/m³.

Dėl mažo tankio, riboto atsparumo (atsparumo klasė CS I ir CS II) ir mažesnės deformacijos traukimosi metu lengvieji tinkai ypač tinka gerai šilumą izoliuojančiam mūrui tinkuoti.

Tyrimais įrodyta, kad lengvojo tinko sistemos optimalios silpniems pagrindams ir pagrindams iš šilumą izoliuojančių blokelių.

I tipo lengvasis tinkas

Tinkuojant gerai šilumą izoliuojantį mūrą, efektyviausi tie lengvieji tinkai, kurių sausasis tūrinis tankis yra 1000–1300 kg/m³. Kad tokius tinkus galėtume atskirti nuo dar lengvesnių, jie vadinami lengvaisiais I tipo tinkais.

II tipo lengvasis tinkas

Greta statybose naudojamų ypač lengvų mūro medžiagų (lengvųjų skylėtųjų plytų, akytojo arba lengvojo betono su šilumos laidumo koeficientu 0,055–0,14 W/m·K) buvo sukurti ir ypač lengvi tinkai, kurių sausasis tūrinis tankis yra < 1100 kg/m3³. II tipo lengvieji tinkai optimizuoti elastingumo ir deformacinio traukimosi jiems rišantis aspektais. Tyrimai parodė, kad šie tinkai turi palankų E modulio (tinko) / E modulio (pagrindo) santykį < 1, todėl optimaliai dera su labai gerai šilumą izoliuojančiomis mūro medžiagomis.

Lengvieji tinko mišiniai:

Cokolį veikia tiek požeminė, tiek antžeminė drėgmė ir krituliai, be to, jis stipriai apkraunamas mechaniškai. Lyjant vanduo krinta tiesiai ant sienos iš viršaus ir nubėga fasadu žemyn, taip pat lietaus vanduo aptaško cokolį atšokęs nuo grunto arba lauke išklotos dangos, todėl cokolio zona ilgiau nei kita fasado dalis yra veikiama drėgmės. Kalkių ir cemento tinkas negali ilgą laiką dorotis su šia apkrova.

Todėl taškomo vandens veikiamame plote naudojamas išorės darbams skirtas specialus tinkas išorės darbams – cokolio tinkas. Jis turi būti gana tvirtas, atstumiantis vandenį ir atsparus drėgmės bei šalčio poveikiui.

Pagal standartą DIN EN 998-1 šie tinkai turi atitikti CS IV gniuždymo stiprio klasę.

Lengvesnes ir minkštesnes sienų statybines medžiagas (blokeliai, kurių gniuždymo stiprio klasė ≤ 8) reikia tinkuoti pagal standartą DIN EN 998-1 (atsparumas gniuždymui 3,5–7,5 N/mm²) CS III kategoriją atitinkančiu, išorės darbams skirtu cokolių tinku, kurio sudėtyje yra hidraulinių rišiklių, t. y. kalkių.

Tinko mišiniai cokoliui:

Sanavimo tinkai (pagal EN 998-1 santrumpa „R“ – angl. renovation mortar) – tai specialūs akyti tinkai (poringumas > 40 % tūrio), turintys labai gerą vandens garų laidumo koeficientą ir mažesnį kapiliarinį laidumą. Jie naudojami drėgnam ir (arba) druskų pažeistam mūrui tinkuoti.

Sanavimo tinke ištirpusios druskos transportuojamos porose, o jose išsikristalizuoja taip, kad šių druskų nebesimato ant tinko paviršiaus. Taigi pastatams kenksmingos druskos neardo tinko struktūros. Knauf sanavimo tinko mišiniai atitinka visus šiems tinkams keliamus Vokietijos mokslinės techninės paminklosaugos asociacijos WTA reikalavimus ir rekomendacijas. Sanavimo tinkų reikalavimai išdėstyti WTA atmintinėje 2-9-04/D „Sanavimo tinko sistemos“ [3], tinkai atitinka standarto EN 998-1 reikalavimus.

Mūrą su nedideliais druskų pažeidimais galima dengti vienu arba keliais sanavimo tinko sluoksniais. Esant dideliam druskos poveikiui, rekomenduojama naudoti daugiasluoksnę sanavimo tinko sistemą, kurią sudaro gruntinis sluoksnis, pagrindinis sluoksnis ir dekoratyvus sluoksnis. Gruntinis, atsparaus druskų poveikiui tinko sluoksnis taip pat padeda išlyginti pagrindo nelygumus. Jo įgeriamumas ir poringumas didelis, todėl jau gruntiniame sluoksnyje surenkama didelė dalis druskų.

Visiškai išdžiūvęs (1 diena – 1 sluoksnio mm) sanavimo tinkas padengiamas dekoratyviuoju tinku ir dažomas. Dengiami dekoratyvūs sluoksniai neturi paveikti vandens garų difuzijos proceso iš sanavimo tinko.

Sanavimo sistemos tinko mišiniai ir kiti elementai:

Tinkai, turintys daugiau lengvųjų priedų, dažniausiai išpūsto polistireninio putplasčio grūdelių, ir šilumos laidumo koeficientą ≤ 0,2 W/(m·K), vadinami termoizoliaciniais tinkais (santrumpa „T“). Tinkas atitinka šiuos reikalavimus, jei jo sausasis tankis ≤ 600 kg/m³. Pagal DIN EN 998-1 išskiriamos šios šilumos laidumo grupės:

Vokietijoje dažniausiai naudojami termoizoliaciniai tinkai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,06 arba 0,07 W/(m·K).

Šilumą izoliuojančio pagrindinio sluoksnio tinkas paprastai siekia 20–100 mm. Atsparumas gniuždymui atitinka CS I (nuo 0,4 iki 2,5 N/mm²) klasę.

Norint sutaupyti energijos ir padidinti gyvenamosios erdvės komfortą, geriausias ekonomiškas sprendimas – termoizoliaciniai tinkai. Pavyzdžiui, pastatų renovacijai naudojant puikių savybių turintį termoizoliacinį tinką DP 007, galima net pastebimai pagerinti mūro šilumos perdavimo koeficientą (U vertė).

Puikiai tinka įvairiems pagrindams. Dėl mažų įtempių, esant staigiems temperatūros pokyčiams, ir mažesnės deformacijos traukimosi metu termoizoliaciniu tinku galima išlyginti nelygumus, o kartu su armuojamuoju tinku jis užtikrina aukštą atsparumo įtrūkimams laipsnį. Gali būti naudojamas kaip pagrindas draskomam tinkui arba plonasluoksniam dekoratyviajam apdailos sluoksniui.

Termoizoliacinio tinko mišinys:

Armuojamuoju tinku vadinamas toks tinko sluoksnis, kurį sudaro polimerais sustiprintas armavimo mišinys su į visą plokštumą įplukdytu armavimo tinklu. Armavimo mišinys visada naudojamas su armavimo tinklu.Armavimo mišiniai naudojami fasado ir fasado cokolio armavimo sluoksniui, taip pat kaip fasado remontiniai mišiniai.Galima rinktis plaušu sustiprintus armavimo mišinius, jų atsparumas trūkiams paprastai yra didesnis.Armuojamieji, remontiniai mišiniai:

Paviršiams apipavidalinti ir apsaugoti nuo atmosferos reiškinių poveikio naudojami baigiamojo sluoksnio apdailos ir dekoratyvieji tinkai.

Skiriami plonasluoksniai ir storasluoksniai dekoratyvieji tinkai.

Plonasluoksniai dekoratyvieji tinkai – tai grūdelių dydžio sluoksniu dengiami struktūriniai (užtrinami) tinkai. Tinko sluoksnio storį lemia struktūrinių granulių ar akmenėlių dydis (dažniausiai 2–5 mm).

Storasluoksniai dekoratyvieji tinkai – tai tinkai, kurių dengiamo sluoksnio storis yra didesnis nei maksimalus grūdelių dydis. Toks storasluoksnis tinkas yra, pvz., dekoratyvusis draskomo paviršiaus tinkas (Kratzputz).

Baigiamojo sluoksnio tinkai taip pat skiriami į mineralinius tinkus ir tinkus su organiniais rišikliais.

Mineralinių dekoratyviųjų apdailos tinkų (pagal EN 998-1 žymimi „CR“ – angl. coloured rendering mortar) sudėtyje greta struktūrą formuojančių specialių granulių ar akmenėlių gali būti naudojami ir UV spinduliams atsparūs spalvų pigmentai. Jei gamintojas rekomenduoja prieš dengiant dekoratyvųjį tinką padengti gruntinį sluoksnį, tiek gruntas, tiek tinkas turi būti suderinti ir sudaryti vieną sistemą.

Tinkai su organiniais rišikliais dengiami kaip dekoratyvieji tinkai ant mineralinių pagrindų arba ant mineralinių pagrindinio sluoksnio tinkų. Jei gamintojas rekomenduoja prieš dengiant dekoratyvųjį tinką padengti gruntinį sluoksnį, tiek gruntas, tiek tinkas turi būti suderinti ir sudaryti vieną sistemą. Tinkamas mineralinis pagrindinio sluoksnio tinkas turi atitikti atsparumo gniuždymui kategorijas CS II, CS III arba CS IV, o deklaruojamas atsparumas gniuždymui turi sudaryti mažiausiai 2 N/mm.

Baigiamojo, dekoratyvaus sluoksnio mišiniai: