Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra viešai prieinama nacionalinė kultūros įstaiga. Architektas Viktoras Anikinas pastato projektą parengė 1953 m., o įgyvendintas jis buvo po dešimtmečio – 1963 m. Tai buvo pirmasis pastatas Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai. 1963 metų gruodžio mėnesį šiame socialistinio realizmo stilistikos pastate įsikūrusi nacionalinė biblioteka buvo didžiausia tokios paskirties Lietuvos įstaiga.

Pagrindinė bibliotekos veikla – informacijos sklaida, kultūros, mokslo ir švietimo projektai. Pastato patalpos skirtos kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą bei integravimą į Europos skaitmeninio turinio erdvę. Jaukios ir funkcionalios patalpos kviečia visuomenę siekti naujų žinių, čia taip pat vykdomi informacijos ir komunikacijos mokslų taikomieji tyrimai, konsultavimo ir ekspertinė veikla. Be leidinių saugyklų ir vartotojams skirtų bendrųjų patalpų, čia įrengtos modernios specialios paskirties patalpos – garso įrašų studija, kino salė, repeticijų patalpa, konferencijų salė.

Problema

Rekonstruojant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatą, statybininkams buvo iškelta užduotis atnaujinti pastatą išsaugant jo bendrą išvaizdą, nenutolti nuo pradinio projekto vizijos bei išlaikyti pagrindinių erdvių struktūrą. Pastato fasadas buvo kritinės būklės, tinkas daug kur atšokęs, per ilgą laikotarpį dėl lietaus ir šalčio poveikio buvo pažeista nemaža mūro dalis. Reikėjo surasti kompleksinius sprendimus skirtingos būklės mūrui, įskaitant ir fasado zonas, kurioms reikalingas didesnis atsparumas drėgmei bei fiziniam poveikiui.

Tuo pačiu metu reikėjo šį pastatą paversti šiuolaikiška biblioteka su moderniu, funkcionaliu interjeru, pritaikytu labai įvairiems šių laikų vartotojo poreikiams. Estetiniais sprendimais reikėjo suderinti ir sykiu pabrėžti seno ir naujo santykį, aiškiai atskirti šių laikotarpių stilistiką.

Rezultatas

Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos sėkmę lėmė bendros įvairių specialistų pastangos. Kūrybinėje grupėje dirbo profesionalūs bibliotekininkai, statybos ir architektūros ekspertai, patirties semtasi žymiausiose ir geriausiose pasaulio bibliotekose. Itin kūrybiškų, nestandartinių sprendimų pareikalavo bibliotekos pastato fasado remontas. Pasak UAB „Knauf“ techninio konsultanto Valdo Mozūro, ši užduotis buvo ypatinga tuo, kad visų pirma buvo siekiama atkurti pastato istorinę išvaizdą.

„Anksčiau pastato fasadui buvo panaudota granito akmenukų apdaila, kurios technologija šiuo metu niekur nebenaudojama. Nebebuvo įmanoma rasti nei tokį darbą išmanančių specialistų, nei ankstesnės spalvos akmenukų, todėl buvo pasirinkta kitokios rūšies apdailos medžiaga. Ji irgi yra pagaminta iš granito akmenukų, tačiau nebereikalauja tokio senovinio darbo įgūdžių. „Knauf“ gamykloje Vokietijoje netgi buvo pagamintas produktas specialiai šiam projektui. Pirmas iššūkis buvo teisingai parinkti medžiagas skirtingai aplinkos poveikio pažeistam mūrui. Kitas iššūkis – ne tik „Knauf“, bet visiems projekto dalyviams – reikėjo surasti subrangovus, kurie savo rankomis pajėgtų atkurti projekte numatytą fasado vaizdą. Teko dar sykį patirti, kad tradicinis pastatų tinkavimas nėra toks paprastas darbas“, – sako V. Mozūras.

„Knauf“ pasiūlė kompleksinius sprendimus skirtingos būklės mūrui, atsižvelgiant į jo pažeidimo laipsnį. Visus darbus stengtasi įvykdyti palankiausiu sezonu. „Buvo labai šaunu padirbėti su projekto rangovu „YIT Kausta“: labai tiksliai viskas sudėliota, surežisuota. Viskas klostėsi tvarkingai, kartu pasiekėme neblogų rezultatų“, – teigia V. Mozūras.